Nacionaliniø delegatø universitetinei sielovadai susitikimas Bukareðte
 
 

Europos universitetø misija – visapusiðkas þmogaus asmens ugdymas (sis)
Nacionaliniø delegatø universitetinei sielovadai susitikimas Bukareðte

2008 m.  rugsëjo 26-28 dienomis Rumunijos sostinëje Bukareðte ávyko metinis nacionaliniø delegatø universitetinei sielovadai susitikimas. Susitikime dalyvavo delegatai ið visø Europos valstybiø. Konferencijà telegrama pasveiko popieþius Benediktas XVI, susitikime dalyvavo Bukareðto arkivyskupas metropolitas J. E. Joan Robu. Praneðimus skaitë CCEE delegatas universitetinei sielovadai vyskupas J. E. Marek Jedraszewski, CCEE antrasis sekretorius kun. dr. Ferenc Janka, Europos universitetinës sielovados komiteto vadovas ið Romos mons. Lorenzo Leuzzi, Salezieèiø universiteto Romoje profesorius Enrico dal Covolo. Konferencijoje taip pat buvo pasidalinta áspûdþiais ir ateities perspektyvomis po Sidnëjuje vykusiø pasaulio jaunimo dienø bei aktualijomis, ðvenèiant ðiais metais apaðtalo Pauliaus metus.
Apibendrinant visø praneðëjø mintis, pasidalytus áspûdþius ir nubrëþtas ateities gaires galima teigti, kad Europos universitetø misija ðiandien yra suvokti universitetà kaip integralaus þmogaus ugdymo (si) vietà. Praëjusio amþiaus devintojo deðimtmeèio viduryje universitetai labiau buvo suvokiami kaip laisvo mokslinio tyrinëjimo vieta, kaip tik empirinës tiesos ieðkojimø vieta. Viena ið pagrindiniø ðio laikmeèio universitetø problemø yra tai, jog vykdant mokymo ir tyrinëjimo misijà nebelieka vietos paties þmogaus ugdymui (si), vidinei asmens brandai. Baþnyèia skatina universitetø bendruomenes praplësti taip vadinamà „racionalumo idëjà“. Tikra yra ne tik tai, kà patiriame penkiais pojûèiais, dar egzistuoja ir taip vadinamasis „ðeðtasis jausmas“ – intuicija bei ðirdis. Pastaroji glaudþiai yra susijusi su tikëjimu ir viltimi. Taigi, visavertë tiesa yra ne tik empirinë, bet ir metafizinë. Sukurtasis pasaulis nurodo á antgamtiná dvasiná pasaulá.

Šiandien pleèiasi þmogaus ávairiø gyvenimo srièiø paþinimas. Tobulëja mokslas: gamtos dësniai vis daþniau traktuojami principu „prieþastis – padarinys“. Esant tokiai pasaulëjautai kalbëti apie Dievà bûna sudëtinga. Þmogus kiðasi á visas gyvenimo sritis, net tas, kurios priklausytø tik Dievui (pvz., klonavimas). Taip technologijø dëka þmogus modeliuoja gyvenimà, ir pasaulis, rodos, vis labiau „pasiduoda“ valdomas ir kontroliuojamas, taigi ir nuspëjamas. Minëtas mokslo vystymasis, nors daugeliu aspektø yra naudingas þmogui, turi ir neigiamà pusæ: didëjant mokslo ir technikos paþangai, þmogus pradeda suprasti, kad nëra visagalis, nes yra paslapèiø, kuriø neámanoma atkleisti, klausimø, á kuriuos modernusis mokslas negali atsakyti. Ne viskà galima árodyti, apèiuopti, iðtirti. Yra tam tikrø ribotumø. Toká atsargumà lemia ðie motyvai: 1) krizës. Nepaisant visø technologiniø laimëjimø, pasaulyje vis dar egzistuoja badas, nelaimës, katastrofos, terorizmas, ligos, karai. Taigi ekonominë ir socialinë paþanga, be dvasinio þmogaus vystymosi, problemos neiðsprendþia. 2) ateities baimë. Gamtiniø iðtekliø maþëja, iðsivysèiusiø ðaliø ekonominë plëtra taip pat turi ribas. Þmogui kyla naujø iððûkiø, atsiranda naujø nepagydomø ligø (pvz., AIDS ir kt.). 3) diskusijos dël pagrindiniø vertybiø. Ne viskas, kas ámanoma technologiniu poþiûriu, yra etiðka. Pliuralistinei visuomenei kyla atsakomybës uþ padarinius klausimas. Baþnyèios pozicija dël daugelio bendrøjø þmoniø vertybiø tampa nepakeièiama, dar daugiau – teisingas Dievo suvokimas garantuoja, kad teisingai bus paþintas þmogus ir pasaulis. 4) Dvasinis alkis. Nors pasaulis ðiandien labai „technologizuotas“, þmogus tebetrokðta dvasiniø dalykø, ieðko ramybës, dþiaugsmo. Tai rodo populiarëjantys ir gausiai besikuriantys ávairûs dvasiniai judëjimai bei organizacijos (pvz., „New Age“ ir kt.).

Krikðèionybë teigia, kad uþ þmogaus sàmonës ribø yra kita sàmonë – nepalyginamai didesnë, kurià ávardija kaip Dievas. Màstymas yra natûralus mus supanèios realybës paþinimas protu, o tikëjimas – tai pasitikëjimas kitu, Dievu, þinojimas, kad to kito esi mylimas, pripildytas jo malonës/meilës. Ar ámanoma ðiandien suderinti protà ir tikëjimà, krikðèioniðkàjà moralæ ir masinës kultûros siûlomà/primetamà gyvenimo stiliø? Vienas ið daugelio galimø atsakymø bûtø toks: reikëtø iðmintingai derinti empiriná paþinimà ir dvasiná tobulëjimà, tikëjimà ir protà. Vien empirinis mokslas, tik nustatantis ryðá tarp prieþasties ir padarinio, to padaryti negali: paþinimas be iðminties nepajëgus atsakyti á klausimà, kur yra riba tarp gërio ir blogio, tarp gyvenimo ir mirties, tarp paþinto ir dar nepaþinto, tarp laikino ir tai, kas amþina.

Susitikimo rengëjai praneðë, kad Europos universitetinës sielovados artimiausiuose planuose yra siekis 2009 metø vasarà surengti Europos studentø susitikimà Romoje. 2010 m. pasibaigia taip vadinamo „Bolonijos proceso“ ágyvendinimo laikas, ðia proga taip pat bus organizuojamas Romoje Europos dëstytojø susitikimas.

Sekantis nacionaliniø delegatø susitikimas vyks kitø metø rugsëjo mën. Porto mieste Portugalijoje.

Kun. prof. dr. Arvydas Ramonas
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
KU kapelionas

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt